Žyma: <span>įpročių ugdymas</span>

Straipsniai įpročių ugdymas 06/03/2019 By Eglė Dapkevičė 2 Comments

15 patarimų kaip išmokyti vaiką tvarkytis?

Vaikų įtraukimas į bendrą veiklą – receptas, užtikrinantis santarvę ir tvarką namuose. Kasdieniai namų ruošos darbai, kuriuos tėvai ir vaikai atlieka kartu, padeda kurti ir išlaikyti stiprius tarpusavio santykius. Nuo pat mažumės kartu dirbdami su vaikais, džiaugsitės ne tik tiesioginiais rezultatais – padarytais darbais, bet ir darniu tarpusavio ryšiu.

Kodėl darbštieji mažyliai laikui bėgant aptingsta?

Namų ruošos darbai niekuomet nesibaigia, ypač kai namie yra vaikų. Dažnai ta netvarka atsiranda dar ir iš mūsų mažylių pabandymų susitvarkyti, kai jie iniciatyviai imasi veiksmų kopijodami tėvus. Džiaugiamės ir šypsomės matydami, kaip jie valo grindis su viršijančius jų ūgį šluota ar bando savo nuožiūra prikrauti skalbyklę skalbinių. Tai situacija, kurioje gavę citriną – netvarką, galime džiaugsmingai iš jos pasigaminti limonadą – vaiko savarankiškumo pamoką. Kodėl mes nepasinaudojame šia galimybe? Daugelis tėvų vietoj to, kad pasakytų „Mielasis, dabar surink visus žaislus į žaislų dėžę” viską surenka patys. Paprasčiausiai mus aplanko mintis „Bus greičiau viską padaryti pačiam”. Ir tai tiesa. Mes tikrai gebame greičiau tvarkytis, tačiau su tokiu požiūriu galime sau padaryti meškos paslaugą, net atsižvelgus į tai, kad matydamas tėvus nuolat besitvarkančius, vaikas turėtų suprasti, jog tvarka yra būtina. Yra mažiausiai 5 priežastys, kodėl entuziastingų mažylių iniciatyva darbuotis slopsta laikui bėgant:

1. Negaudamas nurodymų ar nepaprašytas pagalbos tvarkantis, vaikas tiesiog nesupranta, kad reikėtų kažko imtis. Ilgainiui jis ima galvoti „tvarka – tėvų reikalas”.
2. Negaudamas patvirtinimo, kad gerai daro ėmęsis veiksmų, pagyrimo, šio elgesio nebekartos.
3. Nuolat girdint neiginius „neliesk, neiimk, netrukdyk, vaiko inciaityva imtis ko nors taip pat slopsta.
4. Girdėdamas kritiką, nukreiptą į jo netinkamai, nekruopščiai atliktus darbus arba matydamas kaip mes jo tvarką perdarome iš naujo vaikas taip pat šio elgesio nebekartos, iniciatyva tiesiog bus nugesinta.
5. Pernelyg spaudžiamas tvarkytis vaikas jaučia nemalonius jausmus ir gali tam priešintis.

Venkite tokio elgesio – elkitės priešingai! Galite daug pasiekti kasdien žengdami mažus žingsnelius vaikų mokymo tvarkytis procese. Kokie tie žingsneliai turėtų būti?

Kaip įtraukti vaiką į namų ruošos darbus?

1. Skatinkite kuo dažniau vaiką įsitraukti į dauguma darbų, kuriuos atliekate. Tai bendradarbiavimo ugdymas. Paprašykite padėti, pasakydami, ko konkrečiai tikitės „Dariuk, padėk man nuvalyti stalą.” Prašykite, bet ne liepkite ir neįsakinėkite.

2. Pasitikėkite vaiku, skirdami jam darbą ar atsakomybę. „Tu gali vienas pats iškrauti indus iš indaplovės”. Jei vaikas dar per mažas dirbti su tikraisiais įrankiais, padovanokite pritaikytus vaiko amžiui įrankius, pavyzdžiui mažą šluotelę ar žaislinį kastuvėlį darbui sode.

3. Įtraukdami į darbus, leiskite vaikui pasirinkti: pasirinkimas gali būti iš kelių darbų, ar tiesiog iš kelių priemonių, reikalingų darbui atlikti. Tai ugdo vaiko savarankiškumą, pasitikėjimo savimi jausmą. „Monika, tvarkysime virtuvę. Rinkis, ar nori sudėti indus į indaplovę ar nuvalyti stalą ir spintelę?”, „Ko tau reikės valant stalą: kempinėlės ar šluostės?”

4. Parodykite vaikui pavyzdį. Paaiškinkite, kaip atlikti veiksmus. „Pirmiausia reikia papurkšti valomo paviršiaus valymo skysčiu, tada reikia nuvalyti su skudurėliu ir galiausiai nusausinti su popieriumi.”

5. Padrąsinkite už veiklumą. „Tau puikiai sekasi tvarkytis”. Padrąsinkite ypač tada, kai kas nors nesiseka „Visai nedaug beliko. Tereikia užlenkti šį lovatiesės kampą ir lova bus gražiai paklota”.

6. Kantriai stebėkite, neskubėkite įsikišti, pamatę klaidas ar vaiko patiriamus sunkumus, venkite viską padaryti už vaiką. Niekas negimė mokytas, todėl priimkite klaidas. Kritiką pakeiskite pamokymu ir pagalba. Vietoj „Ne, ne taip!”, sakykite „Reikėtų taip padaryti”, paiimkite vaiko rankas ir kartu atlikite veiksmus „Lengviau būtų, jei stipriau paspaustum, žiūrėk, va taip galime daryti.”

7. Parodykite, kad vaiko pagalba jums svarbi. „Tu man daug padedi”, „Esu dėkinga, kad sutvarkei virtuvę”, „Be tavęs tiek daug nepadaryčiau“.

8. Parodykite, kad vaiko pagalba naudinga. „Susitvarkei žaislus, todėl dabar turime vietos dėlionei dėlioti”

9. Pagirkite. Pasakykite, kad džiaugiatės vaiko elgesiu „Man patinka, kaip tu susitvarkei savo kambarį”. Įvardinkite konkrečiai už ką giriate. „Šaunuolis, labai kruopščiai nuvalei palanges”.

10. Apdovanokite vaiką jam svarbiais dalykais už atliktus darbus. Žadėdami apdovanojimus, aptarkite sąlygas su žodeliu „kai”. „Kai susitvarkysi žaislus, galėsi pažiūrėti filmuką”. Tokia kalba mes patvirtiname vaikui, jog jis anksčiau ar vėliau turėtų padaryti darbą. Tai šiek tiek skiriasi nuo sąlygos su žodeliu „jei”. „Jei susitvarkysi žaislus, galėsi pažiūrėti filmuką”, kuri suteikia galimybę visiškai atsisakyti darbo. “Jei -tada” sąlygą geriau naudoti, kai vaiko prašoma pagalbos ir nebūtinai tikitės, kad jis prisijungs. „Jei vietoj manęs išplausi grindis, greičiau išeisime į kiną ir galėsime prieš filmą dar užsukti ledų”. Apdovanojimai gali būti ir namų taisyklių dalis. „Filmukai žiūrimi tik tuomet, kai namie sutvarkyti žaislai”. Tėvai dažnai klausia, ar pinigai yra tinkamas paskatinimas už atliktus darbus. Kartais galima vaikams siūlyti pinigų už tam tikrus, tačiau būtinai neeilinius darbus. Pinigai turėtų būti išimtis iš taisyklės, bet ne – taisyklė. „Puikiai padirbėjai per bulviakasį. Štai tau keletas eurų, gali nusipirkti, ką nors kaip apdovanojimą už šiandien parodytą ištvermę – daug valandų dirbai”. Būtų neefektyvu siūlyti pinigų už kasdienes pareigas, pavyzdžiui lovos pasiklojimą ir pan.

11. Būkite žaismingi, įtraukdami vaikus į darbus. Suorganizuokite varžybas „Kas greičiau nuneš šiukšles į šiukšlių dėžę?”. Pasitelkite fantaziją „Dabar aš būsiu Batuotas Katinas ir valysiu batus. Nori prisijungti?”.

12. Nustatykite tvarkos namuose taisykles. Taisyklės turi būti aiškios, būtina aptarti: Kas? Kur? Kaip? Kada? „Prieš einant miegoti virtuvė turi būti tvarkinga. Sutvarkyta virtuvė – tai išplauti indai, maisto produktai sudėti į šaldytuvą, nuvalytas stalas”. Paskirstykite vaikams atsakomybes, priskirdami jiems nuolatinius darbus pagal jų galimybes. „Justai, tu esi atsakingas už gėlių laistymą. Palaistyk visas gėles namuose kartą per savaitę, pavyzdžiui sekmadieniais. Raimonda, tavo darbas kartą per savaitę nuvalyti dulkes nuo spintelių. Kurią savaitės dieną tau būtų patogiausia tai atlikti?”. Vaikus galime įtraukti į namų ruošos darbus sudarant darbų tvarkaraščius. „Sutarkime, kad šią savaitę grindis plauna mama, kitą savaitę tėtis, o trečią savaitę tu”.

13. Dar vienas žaismingas būdas pasiskirstyti darbais – “darbų loterija”, kurios metu reikia traukti surašytus lapeliuose darbus iš „darbų indo”. „Agne, tu ištraukei grindų valymą, aš indų plovimą. Imkimės darbo!”.

14. Parodykite vaikui supratimą – atspindėkite jo jausmus. “Suprantu, kad dabar tau nėra nuotaikos valyti grindų, nors ir tavo eilė. Galim sutarti, kad grindis išvalysi iki vakaro arba galim apsikeisti darbais – tu suplauk indus, o aš išvalysiu grindis”

15. Parodykite vaikui nesitvarkymo pasekmes: natūralias ir logines. Natūralios pasekmės: „Sunku rasti raudonąją mašinėlę, kai nesudedi žaislų į jiems skirtą dėžę”, „Tavo meškiukas sulijo, nes palikai lauke”. Loginės pasekmės: „Jei nesusirinksi kaladėlių, jas surinksiu aš ir išnešiu į garažą, kad daugiau nebesimėtytų”.

Vaiko tvarkymosi įgūdžių ugdymas yra tėvų ir vaikų bendravimo dalis. Netvarka turėtų būti suvokiama kaip galimybė dar vienai vertingai pamokai – tai bendravimo situacija, kuomet galime sustiprinti tarpusavio ryšį, užuot konfliktavę. Tereikia mažumėlę pasistengti. Sėkmės!

Vaikų psichologė Eglė Dapkevičė

Straipsnis publikuotas www.delfi.lt ir psichika.eu

Straipsniai įpročių ugdymas • vaiko raida • valgymas 23/01/2019 By Eglė Dapkevičė 0 Comments

Kodėl žindomi vaikai tokie protingi?

Moksliniai tyrimai atskleidė, kad žindyti vaikai pasižymi aukštesniu intelektu. Vienas iš įdomesnių tai patvirtinančių tyrimų¹ buvo atliktas Brazilijoje ir truko net 30 metų! Duomenys apie beveik 3 500 žindomų vaikų buvo rinkti nuo jų gimimo 1982 metais iki 2013 m. kol jiems sukako trisdešimt. Buvo nustatyta, jog apie 1 metus trunkantis vaikų žindymas siejasi su aukštesniu jų intelektu, ilgesniu laiko tarpu, skirtu išsilavinimui įgyti t.y. jie daugiau studijavo bei didesnėmis pajamomis po 30 metų. Tyrimui vadovaujantis mokslininkas Dr. Bernardo Lessa Horta teigia, kad “tokio pozityvaus efekto priežastis yra motinos piene esančios riebalų rūgštys, turinčios didelės reikšmės vaikų smegenų vystymuisi. O tai, kad didesnis IQ suaugus siejasi su ilgiau trunkančiu žindymu rodo, jog didelę reikšmę intelektiniams gebėjimams turi ir suvartojamo pieno kiekis“

Ar tikrai žindymas pats savaime turi tokios didelės reikšmės intelektui?

Dr. Benjamin Gibbs ir Dr. Renata Forste², ieškodami atsakymo, kodėl žindymas siejasi su aukštesniu vaikų intelektu, ištyrė 7 500 vaikų nuo 9 mėn. amžiaus iki kol jiems sukako 4 metai. Šiame tyrime buvo apklaustos mamos žindžiusios bent 3 mėnesius arba daugiau. Mokslininkų spėjimas, kad ne žindymas, o būtent tam tikras motinų elgesys lemia skirtumus tarp žindytų ir nežindytų vaikų pažintinių gebėjimų, pasitvirtino. Tyrėjai nustatė, kad vaikų intelektiniams gebėjimams didelę įtaką daro 2 dalykai:

- gebėjimas jautriai atreaguoti į vaiką
- dažnas skaitymas vaikui nuo kūdikystės

Kaip tai siejasi su žindymu?

Paaiškėjo, kad šios dvi savybės ypač būdingos būtent žindančioms mamoms. Žindančių motinų, bet nepasižyminčiu nei jautrumu kūdikių signalams, nei dažnu skaitymu, vaikai nepasižymėjo aukštesniais intelekto įverčiais.

Manau, kad dažno skaitymo vaikui nauda jo pažintinei raidai pakankamai aiški. Tačiau įsivaizduoju, kad tam tikrų neaiškumų gali būti bandant suprasti kas yra gebėjimas jautriai atreaguoti į vaiką.

Ką reiškia jautrus reagavimas į vaiką?

Tai motinos gebėjimas pastebėti vaiką, jo poreikius, teisingai juos suprasti ir nedelsiant, atsižvelgiant į vaiko amžių ir galimybes palaukti, tinkamai juos patenkinti. Jautri motina vaikui verkiant atkreipia dėmesį į jo verksmą įvardindama, kad mato ir girdi, jog vaikui negerai, ramindama jį žodžiais ir veiksmais, bandydama suprasti ir aiškindamasi verksmo priežastis. Gal kūdikiui šalta? Gal jam kas nors spaudžia? Gal prisišlapino ir nemalonu? Gal jis alkanas? Gal tiesiog reikia šilto mamos apkabinimo? Jautrus atreagavimas reiškia ir subtilų pajautimą, kiek vaikui reikia mūsų įsikišimo ir globos, kada jau jis yra patenkintas ir gali toliau savarankiškai imtis pasaulio tyrinėjimo. Svarbu užtikrinti vaikui pakankamą stimuliaciją, kuri nebūtų pernelyg didelė, verčianti vaiką atsitraukti, ar pernelyg maža, kurią rodo vaiko nenoras atsiskirti. Jei vaikas verkia ir purto galvą dainuojant jam daineles, vadinasi jam to per daug, tuo tarpu jei ant rankų panešiotas vaikas vėl prašosi į glėbį, vadinasi jam to buvo per mažai, jam reikia ilgesnio apkabinimo. Jautrių tėvų vaikai geriau supranta save, geba atpažinti savo poreikius ir jausmus bei juos išreikšti, be to jie išmoksta būti jautrūs ir supratingi su kitais žmonėmis.

Motinos pienas ar motinų elgesys?

Žindymo, motinos pieno nauda neabejotina. Sveika pilnavertė mityba, kurią pirmuosius vaiko gyvenimo mėnesius padeda užtikrinti motinos pienas, svarbi ne tik palaikant fizinę sveikatą, bet ir psichologinę savijautą, kas savo ruožtu prisideda ir prie pozityvios pažintinių gebėjimų raidos. Tačiau norint užauginti sėkmingą vaiką svarbu kreipti dėmesį ne vien tik į vaiko mitybą atsisakant iliuzijų, jog užtenka vaiką žindyti ir dėl to jis bus protingesnis. Jei nebus puoselėjimas jautrumas vaikui, nepadės ir pozityvia laikoma žindymo praktika. Žindykite vaikus, tačiau norėdami užauginti jį protingu žmogumi, būtinai kartu praktikuokite tai, kas padeda tobulinti vaiko pažintinę raidą. Mylėkite, klausykite, bandykite suprasti savo vaikų vidinį pasaulį bei skaitykite jiems!

Sėkmė slypi Jūsų rankose!

Remtasi šiomis mokslinių tyrimų publikacijomis:

¹Victora C. G., Horta L. B. at al. Association between breastfeeding and intelligence, educational attainment, and income at 30 years of age: a prospective birth cohort study from Brazil, Lancet Glob Health, 2015, 3:199-205.

²Gibbs, B. G., Forste R. Breastfeeding, Parenting, and Early Cognitive Development The Journal of Pediatrics, 2014; 164:487 – 493.

Vaikų psichologė Eglė Dapkevičė

Publikuota www.delfi.lt ir psichika.eu

Straipsniai įpročių ugdymas • išrankus maistui 05/11/2018 By Eglė Dapkevičė 0 Comments

Vaikas nevalgo: ką daryti?

Nemažai tėvų keliasi ir užmiega su šiuo klausimu. Noriu visus padrąsinti: neišsigąskite, jei jūsų vaikas sako „to nevalgysiu, šito nemėgstu“. Įdėjus pastangų galima išugdyti sveikos mitybos įpročius ir žinoma, reikia tai daryti. Svarbiausia prisiminti, kad nuo mūsų pačių labai daug priklauso, ką, kaip ir kodėl valgys, vaikas.

Pradėkite nuo ragavimo

Norint, kad vaikas pradėtų valgyti vieną ar kitą maistą, pirmiausia jis turi jo paragauti. Svarbu laikytis „vieno kąsnio taisyklės“ – paprašyti bent paragauti ir nedaryti spaudimo suvalgyti daug. Tyrimai rodo, jog kartais tenka iki 10-15 kartų pasiūlyti vaikui paragauti patiekalo, kol jis tampa mėgstamas. Bet kaip to pasiekti, jei vaikas maisto nuolat atsisako? Savo valdžios rodymas įsiveliant į kovą prie stalo – ne išeitis. Ragindami, įkalbinėdami, moralizuodami, grasindami, bausdami ar papirkinėdami teigiamų rezultatų nepasieksime. Pamirškime apie tai! Gera žinia, jog yra daug efektyvių būdų, skatinančių vaikus ragauti. Žinoma, konkrečiam vaikui ne visos siūlomos strategijos gali pasirodyti tinkamos. Tai priklauso tiek nuo vaiko temperamento, tiek nuo ankstesnės valgymo patirties. Svarbiausia yra jūsų nusiteikimas: atsipalaiduokite ir mėgaukitės. Jei esate pasiruošę, tuomet pirmyn!

Atsipalaiduokite

Laikykitės dienotvarkės – valgykite tuo pačiu laiku

Vaikas turi žinoti, kas, kada, po ko įvyks. Tai suteikia saugumo jausmą. Jei stengsitės valgyti tuo pačiu metu, po kurio laiko susidarys alkio refleksas – atėjus valgymo metui vaikai jausis alkani ir natūralu, kad suvalgys daugiau. Viename iš vaikų mitybos įpročių tyrimų buvo atskleista, kad alkanumas buvo vienas iš veiksnių, prognozuojančių sėkmingą naujo produkto priėmimą. Ekspertai, dirbantys su išrankiais maistui vaikais, rekomenduoja naują produktą pasiūlyti kaip užkandį, ragavimui skiriant specialų laiką, ne pagrindinių dienos valgymų metu.

Susitarkite dėl taisyklių

Norėdami įtvirtinti pozityvius įpročius, užtikrinkite, kad šeimoje būtų valgymui skirta vieta, pvz. „valgoma tik virtuvėje“, „valgoma maitinimo kėdutėje“, „valgoma sėdint prie stalo“. Valgykite lėtai, neužsiimdami pašaliniais darbais: televizijos žiūrėjimu, naršymu internete, kalbėjimu telefonu – tuo, ką dažnai darome nesusimąstydami. Prie stalo bendraukite, kalbėkite pozityviomis temomis. Pietūs – tai tarpusavio ryšio kūrimo priemonė, puiki galimybė visai šeimai kartu praleisti laiką ir pasikalbėti apie dienos įvykius.

Elkitės įprastai patiekdami naujo maisto

Kartais mūsų nerimas pakiša mums koją. Demonstratyviai pareikšdami, kad šiandien pietums bus kažkas naujo, galite tik prikurti problemų. Vaikas tokią žinutę gali sutikti su įtarimu ir dėl to atsisakyti to „kažko naujo“. Būkite atsipalaidavę ir naujus patiekalus pateikite kaip visada be didelių ceremonijų. Pavyzdžiui, jei į pietų meniu įtraukiama nauja daržovė, tarkim baklažanas, pirmiausia pateikite ją atskirai: kaip garnyrą ar salotas.

Suteikite laisvės vaikams

Nustokite kontroliuoti, kaip ir kiek suvalgoma. Leiskite savo mažyliams valgyti patiems savo rankutėmis ar šaukštu. Taip ne tik paskatinsite jų savarankiškumą, bet ir suteiksite džiaugsmo, sudarydami galimybę patyrinėti pasaulį. Vaikams tai svarbu. Tyrinėjant labiau norisi viską išbandyti, be abejonės, ir paragauti. Pagirkite vaiką kiekvieną kartą, kai pastebėsite tinkamą elgesį valgant, net jei tai būtų tik mažas žingsnelis į priekį “Šaunu, tu šiandien paragavai du kąsnelius. Tu esi puikus ragautojas“. Galbūt kitą dieną jis jau suvalgys tris kąsnius. Įvertinkite tai „Aš džiaugiuosi matydama, kad tu vis daugiau suvalgai daržovių“.

Leiskite vaikams rinktis

Pasiūlykite vaikui išsirinkti ką valgyti arba ką gaminti pietums. Atminkite, kad pasirinkimo ribas nustatote patys. Neklauskite, „ko norėtum pietums?“, nes vaiko norai gali neatitikti jūsų galimybių. Leisdami rinktis pateikite keletą jums priimtinų alternatyvų. Suteikite galimybę vaikui nuspręsti, koks padažas, garnyras ar salotos bus patiektos prie pagrindinio patiekalo. Natūralu paklausti „Nori blynų su uogiene ar su grietine?“. Taip pat galime elgtis siekdami ugdyti sveikos mitybos įpročius ir kitose situacijose. „Šiandien kepsiu vištieną. Gali rinktis su kuo norėtum ją valgyti: su burokėlių ar su morkų salotomis?“. Parodykite vaikui, kad jį rimtai vertinate, klausdami jo nuomonės, ką gaminti pietums „Ką šiandien gaminam iš moliūgų? Verdam sriubą ar troškinį su moliūgais?“ arba „Ko pietums labiau norėtum: sriubos ar troškinio?“ Galimybė pasirinkti stiprina vaiko savivertę, tuomet jis jaučiasi svarbus, nes pats priima sprendimą. Suteikiama galimybė rinktis yra svarbus autoritetingo (arba demokratiško) auklėjimo stiliaus bruožas. Vienas iš įdomesnių tyrimų, nagrinėjančių kaip auklėjimas siejasi su vaikų mitybos įpročiais, parodė, kad šeimose, kuriose tėvai vadovaujasi autoritariniu auklėjimo stiliumi, vaikai mažiau suvalgo daržovių nei tose šeimose, kuriose propaguojamas autoritetingas auklėjimo stilius. Autoritarinis auklėjimo stilius siejasi su bendra didesne tėvų kontrole, taigi ir autoritarine maitinimo praktika, tuo tarpu autoritetingas auklėjimo stilius siejasi su dažnesniu tėvų atreagavimu į vaiką apskritai.

Mėgaukitės

Jei valgymas teikia malonumą, gyvenimas prie pietų stalo paprastesnis. Pavyzdys yra užkrečiamas, todėl gali užtekti vien jūsų pozityvaus požiūrio į maistą ir valgymą, norint skatinti vaikus sveikai maitintis. Tyrimais patvirtinta, kad besimėgaujantys maistu vaikai suvalgo daugiau naujų, iki tol neragautų produktų nei kiti vaikai. Formuokite vaikams pozityvias nuostatas, susijusias su maistu ir mityba, su šypsena ir malonumu valgydami, gamindami ir kalbėdami apie maistą.

Kalbėkite pozityviai ir patraukliai

Venkite atkartoti tokius vaiko žodžius kaip „nemėgsti“, „neskanu“ ir panašių, kuriuos girdime atsisakant valgyti. Geriau padrąsinkite ragauti „Tu dar pamėgsi tai. Tiesiog dar neparagavai pakankamai kartų“. Tai faktas, pagrįstas moksliniais tyrimais. Negąsdinkite vaiko „susirgsi, jei nevalgysi daržovių“. Motyvuokite vaikus paragauti daržovių, papasakodami apie gerą jų skonį. Žinutės apie gaunamą naudą yra veiksmingesnės, siekiant įtvirtinti sveikatai palankų elgesį, nei apie galimą žalą. Tačiau atminkite, kad akcentuojama nauda turi būti aktuali. Jaučiamas malonumas skanaujant yra aktualesnė vaikams nauda nei pasakymas, jog valgydami daržoves būsime sveikesni. Kuo jaunesnis vaikas, tuo mažiau supranta tokias abstrakčias sąvokas kaip „sveikata“ .

Būkite kūrybiški

Mokslininkai nustatė, kad vaikai suvalgė dvigubai daugiau daržovių, kai jos buvo linksmai pavadintos: „Švytinčios morkos“, „Galingieji brokoliai “. Pabandykite ir jūs! Įtraukite į kūrybinį procesą ir vaikus, surenkite konkursą, rinkdami geriausią dienos patiekalo pavadinimą.

Įtraukite vaiką į pokalbius apie maistą

Klauskite vaiko atsiliepimų, ką jis mano apie ragaujamą valgį. Kokias emocijas pajuto paragavus maisto? Aptarkite, kokio maisto kvapas, skonis jūsų vaikams yra malonus ir nemalonus. Papasakokite vaikams apie maisto įvairovę, rūšis, kilmę, kultūrinį paveldą. Tokias edukacijas papildykite smagiomis viktorinomis.

Įtraukite vaiką į veiklą, susijusią su maistu

Mokslininkai įrodė, kad aktyvus vaiko įsitraukimas į su maistu susijusią veiklą turi teigiamos įtakos jų mitybos įpročiams. Tad imkitės tyrinėjimo kartu su vaiku! Eikite kartu apsipirkti, gaminkite patiekalus, užsiimkite sodininkyste, žaiskite, eksperimentuokite, naudokite maistą įvairiems kūrybiniams darbeliams. Tai pasaulio pažinimo būdas, teikiantis daug džiaugsmo ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Eksperimentuokite patiekdami maistą

Vaiko pasirinkimui didelės įtakos turi kaip ir kada patiekiamas maistas. Vaikai suvalgo daugiau patraukliai ir įdomiai atrodančio maisto. Todėl linksmi piešinukai iš maisto lėkštėje sudomina juos ir didina motyvaciją ragauti. Tyrimai rodo, kad jei tėvai įdomiai supakuoja priešpiečių krepšelį, kurį vaikas nešasi į mokyklą, tikimybė, kad jis pirks nesveikus užkandžius, sumažėja. Naujo maisto pateikite, kai vaikai gerai nusiteikę pvz. savaitgalio iškylų metu ar tėvų ir vaikų maisto gaminimo valandėlės metu.

Ištyrinėkite maistą pasitelkdami visus pojūčius

Apžiūrėkite maistą iš visų pusių. Palieskite, pakilnokite, pajuskite jo temperatūrą, paviršiaus gruoblėtumą. Pauostykite, pagalvokite ką primena kvapas. Paragaukite lyžtelėdami, po to atsikąsdami. Skanaukite užspaudus nosį, kad vaikai suprastų, kaip kiekvienas pojūtis prisideda prie skonio pajautimo. Stebėkite veido išraišką ragaujant. Pasiklausykite pabarbenę kaip skamba (pvz. arbūzas). Padrąsinkite vaikus kalbėti, ką jie jaučia uostydami, liesdami, ragaudami ar klausydami. Visa tai galima atlikti užmerktomis, o po to atmerktomis akimis. Paprašykite palyginti, kuo skiriasi maisto produktai, įvertinti, kuris yra saldžiausias ar rūgščiausias. Tokie tyrinėjimai ne tik sudomina vaiką maistu, bet ugdo ir vaiko dėmesingumą. Nauda dviguba!

Išbandykite

Būkite nuoseklūs, laikykitės susitartų taisyklių, kad prie stalo viešpatautų kasdieninė ramybė ir niekas nedrumstų jūsų mėgavimosi. Atsipalaidavimas leis jums būti pozityviems ir entuziastingiems, o tai užkrečiama! Kalbėdami apie maistą apgalvotai, patraukliai, išryškindami, kokia valgomo patiekalo nauda, aktyviai įtraukdami vaikus į šiuos pokalbius bei veiklas, susijusias su maistu, drąsindami juos ragauti, tyrinėti, pasitelkiant visus pojūčius, leisdami pasirinkti ką ir kiek suvalgyti, efektyviai prisidėsite prie jų sveikos mitybos įpročių formavimo. Sėkmės!

Vaikų psichologė Eglė Dapkevičė

Publikuota www.delfi.lt