Žyma: išrankus maistui

Vaikas nevalgo: ką daryti?

Nemažai tėvų keliasi ir užmiega su šiuo klausimu. Noriu visus padrąsinti: neišsigąskite, jei jūsų vaikas sako „to nevalgysiu, šito nemėgstu“.  Įdėjus pastangų galima išugdyti sveikos mitybos įpročius ir žinoma, reikia tai daryti. Svarbiausia prisiminti, kad nuo mūsų pačių labai daug priklauso, ką, kaip ir kodėl valgys, vaikas. 

Pradėkite nuo ragavimo

Norint, kad vaikas pradėtų valgyti vieną ar kitą maistą,  pirmiausia jis turi jo paragauti. Svarbu laikytis „vieno kąsnio taisyklės“ – paprašyti bent paragauti ir nedaryti spaudimo suvalgyti daug. Tyrimai rodo, jog kartais tenka iki 10-15 kartų pasiūlyti vaikui paragauti patiekalo, kol jis tampa mėgstamas. Bet kaip to pasiekti, jei vaikas maisto nuolat atsisako?  Savo valdžios rodymas įsiveliant į kovą prie stalo – ne išeitis. Ragindami, įkalbinėdami, moralizuodami, grasindami, bausdami ar papirkinėdami teigiamų rezultatų nepasieksime. Pamirškime apie tai! Gera žinia, jog yra daug efektyvių būdų, skatinančių vaikus ragauti. Žinoma, konkrečiam vaikui ne visos siūlomos strategijos gali pasirodyti tinkamos. Tai priklauso tiek nuo vaiko temperamento, tiek nuo ankstesnės valgymo patirties. Svarbiausia yra jūsų nusiteikimas:  atsipalaiduokite ir mėgaukitės. Jei esate pasiruošę, tuomet pirmyn!

Atsipalaiduokite

Laikykitės dienotvarkės – valgykite tuo pačiu laiku

Vaikas turi žinoti, kas, kada, po ko įvyks. Tai suteikia saugumo jausmą. Jei stengsitės valgyti tuo pačiu metu, po kurio laiko susidarys alkio refleksas – atėjus valgymo metui vaikai jausis alkani ir natūralu, kad suvalgys daugiau. Viename iš vaikų mitybos įpročių tyrimų buvo atskleista, kad alkanumas buvo vienas iš veiksnių, prognozuojančių sėkmingą naujo produkto priėmimą. Ekspertai, dirbantys su išrankiais maistui vaikais, rekomenduoja naują produktą pasiūlyti kaip užkandį, ragavimui skiriant specialų laiką, ne pagrindinių dienos valgymų metu.

Susitarkite dėl taisyklių

Norėdami įtvirtinti pozityvius įpročius, užtikrinkite, kad šeimoje būtų valgymui skirta vieta, pvz. „valgoma tik virtuvėje“, „valgoma maitinimo kėdutėje“, „valgoma sėdint prie stalo“. Valgykite lėtai, neužsiimdami pašaliniais darbais: televizijos žiūrėjimu, naršymu internete, kalbėjimu telefonu – tuo, ką dažnai darome nesusimąstydami. Prie stalo bendraukite, kalbėkite pozityviomis temomis. Pietūs – tai tarpusavio ryšio kūrimo priemonė, puiki galimybė visai šeimai kartu praleisti laiką ir pasikalbėti apie dienos įvykius.

Elkitės įprastai patiekdami naujo maisto

Kartais mūsų nerimas pakiša mums koją. Demonstratyviai pareikšdami, kad šiandien pietums bus kažkas naujo, galite tik prikurti problemų. Vaikas tokią žinutę gali sutikti su įtarimu ir dėl to atsisakyti to „kažko naujo“.  Būkite atsipalaidavę ir naujus patiekalus pateikite kaip visada be didelių ceremonijų. Pavyzdžiui, jei į pietų meniu įtraukiama nauja daržovė, tarkim baklažanas, pirmiausia pateikite ją atskirai: kaip garnyrą ar salotas.

Suteikite laisvės vaikams

Nustokite kontroliuoti, kaip ir kiek suvalgoma. Leiskite savo mažyliams valgyti patiems savo rankutėmis ar šaukštu. Taip ne tik paskatinsite jų savarankiškumą, bet ir suteiksite džiaugsmo, sudarydami galimybę patyrinėti pasaulį. Vaikams tai svarbu. Tyrinėjant labiau norisi viską išbandyti, be abejonės, ir paragauti. Pagirkite vaiką kiekvieną kartą, kai pastebėsite tinkamą elgesį valgant, net jei tai būtų tik mažas žingsnelis į priekį “Šaunu, tu šiandien paragavai du kąsnelius. Tu esi puikus ragautojas“. Galbūt kitą dieną jis jau suvalgys tris kąsnius. Įvertinkite tai  „Aš džiaugiuosi matydama, kad tu vis daugiau suvalgai  daržovių“.

Leiskite vaikams rinktis

Pasiūlykite vaikui išsirinkti ką valgyti arba ką gaminti pietums. Atminkite, kad pasirinkimo ribas nustatote patys. Neklauskite, „ko norėtum pietums?“, nes vaiko norai gali neatitikti jūsų galimybių. Leisdami rinktis pateikite keletą jums priimtinų alternatyvų. Suteikite galimybę vaikui nuspręsti, koks padažas, garnyras ar salotos bus patiektos prie pagrindinio patiekalo. Natūralu paklausti „Nori blynų su uogiene ar su grietine?“. Taip pat galime elgtis siekdami ugdyti sveikos mitybos įpročius ir kitose situacijose. „Šiandien kepsiu vištieną. Gali rinktis su kuo norėtum ją valgyti: su burokėlių ar su morkų salotomis?“. Parodykite vaikui, kad jį rimtai vertinate, klausdami jo nuomonės, ką gaminti pietums „Ką šiandien gaminam iš moliūgų? Verdam sriubą ar troškinį su moliūgais?“ arba „Ko pietums labiau norėtum: sriubos ar troškinio?“ Galimybė pasirinkti stiprina vaiko savivertę, tuomet jis jaučiasi svarbus, nes pats priima sprendimą. Suteikiama galimybė rinktis yra svarbus autoritetingo (arba demokratiško) auklėjimo stiliaus bruožas. Vienas iš įdomesnių tyrimų, nagrinėjančių kaip auklėjimas siejasi su vaikų mitybos įpročiais, parodė, kad šeimose, kuriose tėvai vadovaujasi autoritariniu auklėjimo stiliumi, vaikai mažiau suvalgo daržovių nei tose šeimose, kuriose propaguojamas autoritetingas auklėjimo stilius. Autoritarinis auklėjimo stilius siejasi su bendra didesne tėvų kontrole, taigi ir autoritarine maitinimo praktika, tuo tarpu autoritetingas auklėjimo stilius siejasi su dažnesniu tėvų  atreagavimu į vaiką apskritai.

Mėgaukitės

Jei valgymas teikia malonumą, gyvenimas prie pietų stalo paprastesnis.  Pavyzdys yra užkrečiamas, todėl gali užtekti vien jūsų pozityvaus požiūrio į maistą ir valgymą, norint skatinti vaikus sveikai maitintis. Tyrimais patvirtinta, kad besimėgaujantys maistu vaikai suvalgo daugiau naujų, iki tol neragautų produktų nei kiti vaikai. Formuokite vaikams pozityvias nuostatas, susijusias su maistu ir mityba, su šypsena ir malonumu valgydami, gamindami ir kalbėdami apie maistą.

Kalbėkite pozityviai ir patraukliai

Venkite atkartoti tokius vaiko žodžius kaip „nemėgsti“, „neskanu“ ir panašių, kuriuos girdime atsisakant valgyti. Geriau padrąsinkite ragauti „Tu dar pamėgsi tai. Tiesiog dar neparagavai pakankamai kartų“. Tai faktas, pagrįstas moksliniais tyrimais. Negąsdinkite vaiko „susirgsi, jei nevalgysi daržovių“. Motyvuokite vaikus paragauti daržovių, papasakodami apie gerą jų skonį. Žinutės apie gaunamą naudą yra veiksmingesnės, siekiant įtvirtinti sveikatai palankų elgesį, nei apie galimą žalą. Tačiau atminkite, kad akcentuojama nauda turi būti aktuali. Jaučiamas malonumas skanaujant yra aktualesnė vaikams nauda nei pasakymas, jog valgydami daržoves būsime sveikesni. Kuo jaunesnis vaikas, tuo mažiau supranta tokias abstrakčias sąvokas kaip „sveikata“ .

Būkite kūrybiški

Mokslininkai nustatė, kad vaikai suvalgė dvigubai daugiau daržovių, kai jos buvo linksmai pavadintos: „Švytinčios morkos“, „Galingieji brokoliai “. Pabandykite ir jūs! Įtraukite į kūrybinį procesą ir vaikus, surenkite konkursą, rinkdami geriausią dienos patiekalo pavadinimą.

Įtraukite vaiką į pokalbius apie maistą

Klauskite vaiko atsiliepimų, ką jis mano apie ragaujamą valgį. Kokias emocijas pajuto paragavus maisto? Aptarkite, kokio maisto kvapas, skonis jūsų vaikams yra malonus ir nemalonus. Papasakokite vaikams apie maisto įvairovę, rūšis, kilmę, kultūrinį paveldą. Tokias edukacijas papildykite smagiomis viktorinomis.

Įtraukite vaiką į veiklą, susijusią su maistu

Mokslininkai įrodė, kad aktyvus vaiko įsitraukimas į su maistu susijusią veiklą turi teigiamos įtakos jų mitybos įpročiams. Tad imkitės tyrinėjimo kartu su vaiku! Eikite kartu apsipirkti, gaminkite patiekalus, užsiimkite sodininkyste, žaiskite, eksperimentuokite, naudokite maistą įvairiems kūrybiniams darbeliams. Tai pasaulio pažinimo būdas, teikiantis daug džiaugsmo ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Eksperimentuokite patiekdami maistą

Vaiko pasirinkimui didelės įtakos turi kaip ir kada patiekiamas maistas. Vaikai suvalgo daugiau patraukliai ir įdomiai atrodančio maisto. Todėl linksmi piešinukai iš maisto lėkštėje sudomina juos ir didina motyvaciją ragauti. Tyrimai rodo, kad jei tėvai įdomiai supakuoja priešpiečių krepšelį, kurį vaikas nešasi į mokyklą, tikimybė, kad jis pirks nesveikus užkandžius, sumažėja. Naujo maisto pateikite, kai vaikai gerai nusiteikę pvz. savaitgalio iškylų metu ar tėvų ir vaikų maisto gaminimo valandėlės metu.

Ištyrinėkite maistą pasitelkdami visus pojūčius

Apžiūrėkite maistą iš visų pusių. Palieskite, pakilnokite, pajuskite jo temperatūrą, paviršiaus gruoblėtumą. Pauostykite, pagalvokite ką primena kvapas. Paragaukite lyžtelėdami, po to atsikąsdami. Skanaukite užspaudus nosį, kad vaikai suprastų, kaip kiekvienas pojūtis prisideda prie skonio pajautimo.  Stebėkite veido išraišką ragaujant. Pasiklausykite pabarbenę kaip skamba (pvz. arbūzas). Padrąsinkite vaikus kalbėti, ką jie jaučia uostydami, liesdami, ragaudami ar klausydami. Visa tai galima atlikti užmerktomis, o po to atmerktomis akimis. Paprašykite palyginti, kuo skiriasi maisto produktai, įvertinti, kuris yra saldžiausias ar rūgščiausias. Tokie tyrinėjimai ne tik sudomina vaiką maistu, bet ugdo ir vaiko dėmesingumą. Nauda dviguba!

Išbandykite

Būkite nuoseklūs, laikykitės susitartų taisyklių, kad prie stalo viešpatautų kasdieninė ramybė ir niekas nedrumstų jūsų mėgavimosi. Atsipalaidavimas leis jums būti pozityviems ir entuziastingiems, o tai užkrečiama! Kalbėdami apie maistą apgalvotai, patraukliai, išryškindami, kokia valgomo patiekalo nauda, aktyviai įtraukdami vaikus į šiuos pokalbius bei veiklas, susijusias su maistu, drąsindami juos ragauti, tyrinėti, pasitelkiant visus pojūčius, leisdami pasirinkti ką ir kiek suvalgyti, efektyviai prisidėsite prie jų sveikos mitybos įpročių formavimo. Sėkmės!

Vaikų psichologė Eglė Dapkevičė

Publikuota www.delfi.lt

Ką turėtų tėvai žinoti kreipdamiesi į vaikų psichologą

Tėvams kyla daug klausimų ir nerimo, susijusio su kreipimusi į vaikų psichologą. Bandysiu išskaidyti nerimą, atsakydama …

15 patarimų kaip išmokyti vaiką tvarkytis?

Vaikų įtraukimas į bendrą veiklą – receptas, užtikrinantis santarvę ir tvarką namuose. Kasdieniai namų ruošos …

Kaip padėti išsiskyrusių tėvų vaikams, kai gimsta brolis arba sesė?

Kaip jaučiasi išsiskyrusių tėvų vaikai, kai naujoje tėvų partnerystėje gimsta sesuo ar brolis? Kaip padėti šiems …