Žyma: vaiko raida

Kaip padėti išsiskyrusių tėvų vaikams, kai gimsta brolis arba sesė?

Kaip jaučiasi išsiskyrusių tėvų vaikai, kai naujoje tėvų partnerystėje gimsta sesuo ar brolis? Kaip padėti šiems vaikams? Kaip sustabdyti kylančius konfliktus tarp vaikų? Tai aktualūs klausimai skyrybas išgyvenusioms šeimoms. Gvildenu šią temą, atsakydama į  susirūpinusios mamos laišką:

Sveiki, 
Pas mane šeimoje tokia situacija rutuliojasi negraži ir dėl to pykstamės labai su vyru. Vyras iš pirmos santuokos turi dvynius, jiems jau beveik 6 metai. Ir yra mūsų dukrytė, kuriai greit sukaks 2 metukai. Ji labai nori bendrauti ir draugauti su broliais, kai jie atvažiuoja. Tačiau dvyniai labai negražiai elgiasi su ja, stumdo, muša, šneka visokias bjaurybes apie ją, rėkia, na, ir, aišku, nebrandrauja normaliai. Tik retkarčiais užeina tarpsniai, kai vienas iš jų šiek tiek pažaidžia su ja, bet tada kitas iškart nustatinėja, kad jis nežaistų su dukryte. Žinoma, dėl to aš su jais labai pykstuosi, nes man skaudu žiūrėt, kaip jie ją šitaip engia ir skriaudžia. Dėl to ir vyras pyksta ant manęs, kad aš grubiai su jais kalbu, būna, užšaukiu, kai matau jau, kad muša. Aš vyrui nuolat sakau, kad kalbėtųsi su sūnumis, kad mokytų gražiai elgtis. Jis tą daro, bet labai pasyviai. Gal dėl to, kad jie kartu su mumis negyvena ir jis nenori persistengt ir per daug auklėti, kad liktų geras tėtis, o ne tas, kuris bamba ir moralizuoja dėl jų taip nemėgstamos sesers. Aš net nežinau. Taigi, kai tik savaitgaliais jie pas mus, taip pastoviai mes su vyru nesantaikoje. Kol dukrelė nebuvo gimusi, sutariau su vaikais labai puikiai. Nežinau, ka daryt. Prašiau juos nuvesti pas psichologą, kad pašnekėtų su jais ir duotų pararimų, bet jų motina net girdėt nenori, aiškina, kad jie ne kokie „psichiniai“, kad reiktų vesti pas psichologą. Tai štai tiek jų motina išprususi, kad psichologą vis dar laiko psichiatru ir kažkokiu košmarišku dalyku.

Skaitant laišką atrodo, kad šiuo metu visai jūsų šeimai sunkus metas. Rašote, kad po dukters gimimo pasikeitė ne tik jūsų santykiai su vyro vaikais iš pirmos santuokos, bet tai turi įtakos ir judviejų pačių tarpusavio ryšiui. Vaiko gimimas jūsų šeimoje įnešė daug pokyčių į jūsų gyvenimą. Jūs tapote mama, jūsų vyras – mergaitės tėčiu, vaikai – broliais sesei, dvynukams dabar esate ne tik tėčio gyvenimo partnerė, bet ir sesers mama. Nauji vaidmenys kelia naujus iššūkius. Teigiate, kad pagrindiniai konfliktai kyla dėl netinkamo brolių elgesio su jūsų dukra ir tėčio vengimo sudrausminti juos. Kaip išvengti nesutarimų? Ką daryti, kad pasikeistų berniukų elgesys su sesute? Ieškant atsakymo į šiuos klausimus, pabandykime suprasti kas verčia dvynius ir jų tėtį elgtis pasirinktu būdu. Pažvelkime į jų vidinį pasaulį ir kas galėtų ten vyksti.

Kaip jaučiasi vaikai iš išsiskyrusių šeimų, gimus sesei/broliui? 

  1. Išgyvena pavydą, vienišumą

Šeimos pagausėjimas visada reiškia, kad tėvų dėmesys paskirstomas keliems vaikams, vadinasi vyresnieji gauna jo mažiau nei iki tol. Jūsų situacijoje dvyniai kaip ir dauguma vaikų, kuriems gimsta brolis ar sesuo, neteko dalies dėmesio iš jūsų kaip tėvų, taigi išgyvena tam tikrą netektį. Tai gali kelti pyktį, pavydą, nusivylimą, liūdesį. Suvokimas, kad sesuo visą laiką gyvena su tėčiu, o berniukai su juo matosi tik savaitgaliais, taip pat gali kelti slogių jausmų, jie gali pasijusti nereikalingi ir vieniši.

  1. Pyksta ir jaučiasi verčiami atitikti naujus reikalavimus, išpildyti lūkesčius

Gimus broliui ar sesei vyresnieji užima naują socialinį vaidmenį. Būti broliu mažai sesei kai kuriems vaikams gali būti didelis iššūkis, ypač kai iš jų tikimasi, kad jie bus „didžiaisiais broliais“ kartais tiesiogiai primetant tam tikrus reikalavimus arba nesąmoningai demonstruojant savo lūkesčius. Dažnai nejučia tėvai pradeda elgtis taip tarsi vaikai jau būtų gerokai ūgtelėję, pervertindami jų brandumą.

  1. Jaučiasi atitolę, abejingi

Šiltų santykių tarp brolių ir sesers stoka gali būti ir dėl pakankamai objektyvių priežasčių. Viena vertus, kuo mažiau įsitraukiame į santykį, kuo mažiau praleidžiame laiko su kitu, tuo sunkiau užmegzti tvirtą ir šiltą tarpusavio ryšį. Vaikai iš išsiskyrusių šeimų, sutinkantys savo sesę/brolį tik savaitgaliais, praleidžia mažiau laiko kartu nei broliai ir seserys gyvenantys po vienu stogu. Tai natūraliai trukdo ir santykio mezgimuisi. Kita vertus, vaikai gali mažiau tarpusavy bendrauti ir dėl skirtingų interesų, susijusių su amžiaus skirtumais.

  1. Patiria ambivalenciją, jaučia kaltę

Kūdikio gimimas išsiskyrusių tėvų naujoje partnerystėje vaikams gali sužlugdyti paskutines jų viltis ir svajones apie tėvų susitaikymą. Suvokimas, jog mama ir tėtis daugiau niekada nebebus kartu gali kelti itin sunkius jausmus. Dėl to būna, kad vaikai neleidžia sau mylėti naujosios sesers/brolio, jausdami vidinį lojalumo tėvams konfliktą, bijodami tokiu būdu įžeisti savo mamą ar tėtį.

Kaip jaučiasi tėvas gimus dar vienam vaikui naujoje partnerystėje?

Pirmiausia kaip ir kiekvienoje šeimoje gimus dar vienam vaikui, tėvams padaugėja atsakomybių, reikalaujančių vidinių išteklių. Šios aplinkybės neretai prisideda prie tėvų kaip poros sumažėjusio pasitenkinimo tarpusavio santykiais. Skirtingi požiūriai į vaikų auklėjimą yra labai dažna poros konfliktų priežastis. Išsiskyrusiems tėvams dažnai šalia naujų iššūkių gimus kūdikiui atsiranda kaltės jausmas, kad nepraleidžia tiek laiko su kartu negyvenančiais savo vaikais kaip su kartu gyvenančiu kūdikiu. Dėl šios savigraužos trokštama bet kokia kaina palaikyti gerus santykius, nesusipykti su vaikais, kas kartais gali nuvesti prie pernelyg didelio nuolaidžiavimo ten, kur turi būti nubrėžtos griežtos ribos.

Kaip stiprinti šeimos narių tarpusavio ryšį?

Kaip ir bet kurioje šeimoje, gimus broliui/sesei, vyresnieji vaikai turėtų jausti, kad jie vis dar yra mylimi. Broliškumo, draugiškumo, rūpinimosi kitu vaikus galime išmokyti per savo pavyzdį. Būkite jautrūs, atidumas kito poreikiams gimdo jautrumą. Kai vaikai pasijus svarbūs ir mylimi, jiems bus lengva mylėti ir mažąją sesutę, nes nereikės konkuruoti su ja dėl meilės ir dėmesio. Praleiskite laiko su dvyniais, patvirtindami, kad jums svarbus jūsų tarpusavio ryšys. Išsiaiškinkite, ko reikia kiekvienam iš jų? Kiekvienam skirkite atskiro individualaus dėmesio. Tai ypač svarbu dvyniams, kurie nuo pat gimimo apskritai turi mažiau galimybių patirti individualaus dėmesio malonumą ir greičiausiai ir taip nuolat dėl jo konkuruoja. Kartais užtenka visai nedaug, siekiant atkurti buvusį ryšį ir išlaikyti jį. Užpildykite vaikų meilės poreikį jiems priimtiniausiais ir reikalingiausiais būdais. Reguliarūs apkabinimai, švelnūs žodžiai, pagyrimai, bendros pramogos, pagalba sprendžiant problemas, patarnavimas, net jei tai yra tiesiog arbatos puodelio atnešimas,  arba smulkios dovanėlės, rodančios, kad galvojate apie juos, gali pozityviai nuteikti kiekvieną ir sustiprinti jūsų santykius.  Tėčio vaidmuo berniukų gyvenime ypač svarbus. Jo dėmesys dvyniams ir aktyvus įsitraukimas į jų reikalus gali būti lemiamas sprendžiant laiške aptariamus sunkumus. Diena arba bent jau pusdienis skirtas tik tėčiui ir sūnums tik viena iš galimybių, padėsiančių vėl suartėti.

Sukurti santykių per prievartą nepavyks, todėl neverskite vaikų daryti to, kam jie dar nepasiruošę. Nereikėtų berniukų įkalbinėti pažaisti su sese, jei jie to nenori. Dvynių ir jų sesutės amžius labai skirtingas, skiriasi jų poreikiai bei žaidimai. Pastebėkite, ko reikia berniukams? Paprastai šešiamečiai trokšta lyderiauti. Skatinkite kuo daugiau praleisti pozityvaus laiko kartu su seserimi pasiūlydami jiems veiklos, kurioje jie galėtų šį poreikį patenkinti. Tai galite padaryti įtraukdami juos į bendras visos šeimos veiklas, suteikdami jiems malonių atsakomybių. Žaiskite kartu su visais vaikais, kad jie galėtų praktiškai mokytis pozityvaus bendravimo, komandinio darbo principų per patirtį imdami pavyzdį iš jūsų. Stiprinkite tarpusavio ryšį kalbėdami, jog berniukai turi sesę, vengdami apibūdinimų „netikra sesė“, „pusiau sesė“ ar pan. Palaikykite kontaktą per atstumą, dažniau pasiskambindami, jei yra galimybių kasdien nusiųsdami vieni kietiems elektronines nuotraukas, atspindinčias dienos įvykius ir nuotaikas. Pagaminkite fotografijų, kuriose būtumėte visi kartu ir pasidėkite matomoje vietoje, kad atvykstantys savaitgaliais vaikai žinotų, jog jie čia laukiami ir nuolat prisimenami.

Jautriai reaguokite ir priimkite visus vaikų jausmus. Padrąsinkite vaikus kalbėti apie juos, kviesdami pokalbiui: „Matau, kad tau liūdna. Gal norėtum apie tai pasikalbėti?“. Prisiminkite ir jiems pabrėžkite, kad kiekvienas turime teisę jausti visokius jausmus. „Atrodo, kad tu pasidarai piktas kaskart, kai pasimatai su sese. Kaip manai, dėl ko taip yra?“  Žinoma, laisvė jausmams nereiškia laisvės veiksmams. Būtina vaikams netinkamai elgiantis nustatyti ribas. Tačiau net tais atvejais, kai netoleruojate tam tikro elgesio, brėždami ribas, stenkitės pakartoti, kad svarbūs kiekvieno poreikiai ir jausmai. Galima sakyti „Suprantu kaip tu jautiesi. Tikrai pikta, kad tai įvyko ir tu turi pilną teisę pykti, tačiau skriausti sesės negalima. Kitą kartą įvykus tokiai situacijai paprašyk mano pagalbos, padėsiu išspręsti konfliktą“. Atsakomybę už ribų nustatymą turi prisiimti abu tėvai. Tėvų tarpusavio konfliktai nepadės vaikams tapti draugiškesniais. Todėl svarbu iš anksto susitarti kaip ir kada drausminsite vaikus ir kad bent jau prie vaikų laikysitės vienos pozicijos, o nesutarimus spręsite jiems nematant. Puoselėkite savo kaip poros santykius. Pasikalbėkite, ką galite gero padaryti dėl vienas kito, kad jaustumėtės mylimi. Pasitenkinimas santykiais padės lengviau pakelti konfliktus, kurie yra neišvengiami kasdieniame gyvenime. Be to, vaikai ima bendravimo pavyzdį iš tėvų, todėl kuo jūs geriau sutarsite, tuo ir vaikai tarpusavy elgsis pozityviau.

Būkite bendražygiais įveikdami sunkumus ir kurkite ryšį kasdien iš naujo!

Vaikų psichologė Eglė Dapkevičė

Publikuota www.tavovaikas.lt  ir psichika.eu

Kodėl žindomi vaikai tokie protingi?

Moksliniai tyrimai atskleidė, kad žindyti vaikai pasižymi aukštesniu intelektu. Vienas iš įdomesnių tai patvirtinančių tyrimų1 buvo atliktas Brazilijoje ir truko net 30 metų! Duomenys apie beveik 3 500 žindomų vaikų buvo rinkti nuo jų gimimo 1982 metais iki 2013 m. kol jiems sukako trisdešimt. Buvo nustatyta, jog apie 1 metus trunkantis vaikų žindymas siejasi su aukštesniu jų intelektu, ilgesniu laiko tarpu, skirtu išsilavinimui įgyti t.y. jie daugiau studijavo bei didesnėmis pajamomis po 30 metų. Tyrimui vadovaujantis mokslininkas Dr. Bernardo Lessa  Horta teigia, kad „tokio pozityvaus efekto priežastis yra motinos piene esančios riebalų rūgštys, turinčios didelės reikšmės vaikų smegenų vystymuisi. O tai, kad didesnis IQ suaugus siejasi su ilgiau trunkančiu žindymu rodo, jog didelę reikšmę intelektiniams gebėjimams turi ir suvartojamo pieno kiekis“

Ar tikrai žindymas pats savaime turi tokios didelės reikšmės intelektui?

Dr. Benjamin Gibbs ir Dr. Renata Forste2, ieškodami atsakymo, kodėl žindymas siejasi su aukštesniu vaikų intelektu,  ištyrė 7 500  vaikų nuo 9 mėn.  amžiaus iki kol jiems sukako 4 metai. Šiame tyrime buvo apklaustos mamos žindžiusios bent 3 mėnesius arba daugiau. Mokslininkų spėjimas,  kad ne žindymas, o būtent tam tikras motinų elgesys lemia skirtumus tarp žindytų ir nežindytų vaikų pažintinių gebėjimų, pasitvirtino. Tyrėjai nustatė, kad vaikų intelektiniams gebėjimams didelę įtaką daro 2 dalykai:

    • gebėjimas jautriai atreaguoti į vaiką
    • dažnas skaitymas vaikui nuo kūdikystės

Kaip tai siejasi su žindymu?

Paaiškėjo, kad šios dvi savybės ypač būdingos būtent žindančioms mamoms. Žindančių motinų, bet nepasižyminčiu nei jautrumu kūdikių signalams, nei dažnu skaitymu, vaikai nepasižymėjo aukštesniais intelekto  įverčiais.

Manau, kad dažno skaitymo vaikui nauda jo pažintinei raidai pakankamai aiški. Tačiau įsivaizduoju, kad tam tikrų neaiškumų gali būti bandant suprasti kas yra gebėjimas jautriai atreaguoti į vaiką.

Ką reiškia jautrus reagavimas į vaiką?

Tai motinos gebėjimas pastebėti vaiką, jo poreikius, teisingai juos suprasti  ir nedelsiant, atsižvelgiant į vaiko amžių ir galimybes palaukti, tinkamai juos patenkinti. Jautri motina vaikui verkiant atkreipia dėmesį į jo verksmą įvardindama, kad mato ir girdi, jog vaikui negerai, ramindama jį žodžiais ir veiksmais, bandydama suprasti ir aiškindamasi verksmo priežastis. Gal kūdikiui šalta? Gal jam kas nors spaudžia? Gal prisišlapino ir nemalonu? Gal jis alkanas? Gal tiesiog reikia šilto mamos apkabinimo? Jautrus atreagavimas reiškia ir subtilų pajautimą, kiek vaikui reikia mūsų įsikišimo ir globos, kada jau jis yra patenkintas ir gali toliau savarankiškai imtis pasaulio tyrinėjimo. Svarbu užtikrinti vaikui pakankamą stimuliaciją, kuri nebūtų pernelyg didelė, verčianti vaiką atsitraukti, ar pernelyg maža, kurią rodo vaiko nenoras atsiskirti. Jei vaikas verkia ir purto galvą dainuojant jam daineles, vadinasi jam to per daug, tuo tarpu jei ant rankų panešiotas vaikas vėl prašosi į glėbį, vadinasi jam to buvo per mažai, jam reikia ilgesnio apkabinimo. Jautrių tėvų vaikai geriau supranta save, geba atpažinti savo poreikius ir jausmus bei juos išreikšti, be to jie išmoksta būti jautrūs ir supratingi su kitais žmonėmis.

Motinos pienas ar motinų elgesys?

Žindymo, motinos pieno nauda neabejotina. Sveika pilnavertė mityba, kurią pirmuosius vaiko gyvenimo mėnesius padeda užtikrinti motinos pienas, svarbi ne tik palaikant fizinę sveikatą, bet ir psichologinę savijautą, kas savo ruožtu prisideda ir prie pozityvios pažintinių gebėjimų raidos. Tačiau norint užauginti sėkmingą vaiką svarbu kreipti dėmesį ne vien tik į vaiko mitybą atsisakant iliuzijų, jog užtenka vaiką žindyti ir dėl to jis bus protingesnis. Jei nebus puoselėjimas jautrumas vaikui, nepadės ir pozityvia laikoma žindymo praktika. Žindykite vaikus, tačiau norėdami užauginti jį protingu žmogumi, būtinai kartu praktikuokite tai, kas padeda tobulinti vaiko pažintinę raidą. Mylėkite, klausykite, bandykite suprasti savo vaikų vidinį pasaulį bei skaitykite jiems!

Sėkmė slypi Jūsų rankose!

Remtasi šiomis mokslinių tyrimų publikacijomis:

1  Victora  C. G., Horta L. B. at al. Association between breastfeeding and intelligence, educational attainment, and income at 30 years of age: a prospective birth cohort study from Brazil,  Lancet Glob Health, 2015, 3:199-205.

2 Gibbs, B. G., Forste R.  Breastfeeding, Parenting, and Early Cognitive Development The Journal of Pediatrics, 2014; 164:487 – 493.

Vaikų psichologė Eglė Dapkevičė

Publikuota www.delfi.lt ir psichika.eu

Ką turėtų tėvai žinoti kreipdamiesi į vaikų psichologą

Tėvams kyla daug klausimų ir nerimo, susijusio su kreipimusi į vaikų psichologą. Bandysiu išskaidyti nerimą, atsakydama …

15 patarimų kaip išmokyti vaiką tvarkytis?

Vaikų įtraukimas į bendrą veiklą – receptas, užtikrinantis santarvę ir tvarką namuose. Kasdieniai namų ruošos …

Kaip padėti išsiskyrusių tėvų vaikams, kai gimsta brolis arba sesė?

Kaip jaučiasi išsiskyrusių tėvų vaikai, kai naujoje tėvų partnerystėje gimsta sesuo ar brolis? Kaip padėti šiems …